Pradėkime nuo penktadienio, manu visi suprantate, jog pas dauguma iš komandos narių yra „day job‘as“ (pas kuriuos jis tiesiogiai susijęs su automobiliai ir autosportu, automechanika ir pan. pas kai kuriuos jis su tuo neturi nieko bendro, bet, manau, į tai nereikėtų gilintis), dėlto nors ir pagrindinis veiksmas prasidėjo apie 17-18 valandą, papasokosiu šiek tiek kokia situacija buvo su automobiliai, komandos nariai ir viskuo kitu ir kas vyko iki 17 valandos. Taip, pentadieniui jau buvome sutarę dėl visu pagalbinių automobilių skolinimosi/nuomavimosi su tuo jokiu didesnių nesklandumų neiškilo. Žmonėms vizos taipogi (kaip ir visada) buv padarytos laiku, be jokiu nesklandumų ir su nuostabiai maloniu aptarnavimo UAB „Ferona“ darbuotojų dėka. Na, o su sportiniais bolidais – taip, nesklandumų buvo per akis.

Taigi Timo Lexus, penktadieniui jau buvo nudažytas gražia salotine spalva (bent jau didžioji jo dalis), kurią mums padovanojo UAB „Helvina“ (didelis dėkui Jiems). Automobilis pirmąjį padoresnį išvažiavima/testavimą apturėjo tik ketvirtadienį, penktadieniui nors ir su šiokiais tokiais kaprizais, tačiau važiavo ir kaip žmonės sako „šėrė šiek tiek pūtų“, ketvirtadienį vaakre pasukiojus ant stendo pamatėme skaičius apie 370 (ag ir Nm), tačiau nežinojome apsukų (standartinis tachometras rodė padorų pieno riebumą) ir visi nustebo kad nors ir buvo skaičiuotas trumpas perdavimo skaičius, tačiau pamačius ant stendo max greitį 5 bėgiu 200km/h visi nustebo ☺ tiesiog nusprendėme, kad galbūt šiek tiek pasirikome skaičiuodami perdavimo skaičių. Po trumpo 15 min testo Taikos prospekto aikštelėje, AČIŪ bmwfan kolekyvui kad įsileido (kiek daug žnių ir kompanijų prisidėjo, kad įvyktų ši mūsų kelionė, tik dabar rašydamas suprantu ☺) nusprxendėme, kad su šiuo reduktoriumi ri galingumu galime važiuoti šiame etape (p.s. tai ir buvo visos treniruotės tiek mašinai tiek vairuotojui šiais metais ☺), tik vėliau, penktadinį vakare prijungę sportinį tachometrą sužinojome, jog apsukų ribotuvas (kažkodėl) vietoj ~7000 RPM iš tikrūjų yra ant 5000 padala ☹, buvo smagiau galvoti jog tai buvo tiesiog pertrumpas reduktorius, nes problemą su ribotuvų matyt bus žymiai sunkiau išspręsti ☺. Na ir žinoma įvairuos smulkmenos, kurias iš bėdos galėtume išspęsti ir nuvažiavę į vietą (buferių uždėjimai, kapoto tvirtinimų padarymas, laidų tvarkymai, skylių uždengimai ir t.t. ir pan ☺). Na bet praktiškai viską spėjome atlikti, dirbo visa komanda nuo maždaug 18 val iki 4 ryto, tai prie Lexuso, tai prie BMW, pagal situacija, kur reik ėjo žmonių, kur galima buvo kažką daryti nesimaišant vieni kitiems ☺.

Na o visa tai darėme, nes Dariaus BMW niekaip nenorėjo bendrauti (kartais tie naujieji varikliai ir sistemos kur viskas valdo elektra, nėra taip jau gerai). Ketvirtadienį bandant užkurti BMW sugedo BMW kompiuteris ☹, teko laukti ryto, kad gauti kita (ir taip, 2008 gamybos metų mašinų ne taip jau ir daug ardomų dalimis ☺). Bet net ir be kompiuterio, dar nei karto neužkūrus BMW buvo pastoviai prie jo dirbama, dedamos apdailos, konstruojami oro ir vandens aušinimai, dedami polikarbonato langai ir visa kita. Penktadienį apie pietus BMW užriaumojo! Tačiau ne taip gerai kaip visi tikejosi, apsūkos kilo lėtai, turbo slegio praktiškai netuvo ☹ Na ir vėl elektronikams darbo į valias ☺. Bandydami, ieškodami kas kur kaip kidėl, trindami klaidas, rado klaidą, kuri gal būt galėjo būti viso ko priežastis – vandens pompos failure ☺. Deda (jau realiai dienai pasibaigus ir prasidėjus nakčiai šią problemą ganėtinai sunku išspęsti ☺ todėl nors ir (skambučių pagalba) radus kad bus galimybė nupirkti kitą pompa, tačiau ta galimybė bus tik šeštadienio rytą apie 9 valandą. Nuspręsta anrdyti senąją (kažkodėl neveikiančią) pompą. Išėmus, išardžius radome, kad nulaužtas vienas iš vidinių kontaktų. Pabandėme pataisyti, kad žinotume, ar vis tik tai bus paskutinė galinti atsirasti problema, ar galbūt, tai tik viena bėda iš milijono (jei tai pastarasis variantas, tai viltys važiuoti į EEDC su BMW būtų palaidotos galutinai ☹). Pompą sulitavome (taip kaip išeina, kaip tai tik yra įmanoma) ir surinkus atgal į BMW variklis užkūrtas. Popmpa veikia! Bet, net nespėjus pabandyti pagazuoti ir pažiūrėti kaip ten su apsukomis ir slėgiais, atliekant testus vandens pompai, ji vėl sugedo ☹. Vėl viskas iš naujo, imam lauk, tvarkom, dedam atgal, kuriam automobilį ir jokių testų tik gazas dugnas ir žiūrim kas vyksta. Deja, bet kompiuteris tik pabandžius ji suktelėti virš 2000 apsukų, meta klaidą, kad nedirba originalus aušinimo radiatoriaus ventiliatorius (mes net neplanavome jo ten dėti :D)... WTF, pasirodo, BMW tiek protingas ir elektroninis, kad net ir ventiliatoriu turi atskirą valdymo modulį su skaitmeniniais signalais ir visais kitai high end gėriais :D.

Yra 4 valanda ryto, visa komanda sušaukiama į pasitarimą – ką darom. Pasirinkimai tokie, metam BMW ir vežamės tik Lexusą, kitas pasirinkimas – laukiam ryto ir bandome iš paskutiniųjų sutvarkyti BMW ir stoti į kovą dviem bolidais. Pirmasis variantas (mastant skaičiukiškai) yra racionalus, nes tokiu atveju mes šeštadienį būname trasoje ir turime treniruočių sesija, ko pasekoje gal ir pavyktų sudalyvauti kokybiškai. Antrasis variantas yra žmogiškas ir komandiškas, vienas už visus ir visi už vieną, arba kitaip tariant arba visi arba nei vienas (nes net jei ir pavyktų sutvarkyti kad BMW važiuotų, mes geriausiu atveju pasiektume Baltarusiją paryčiais sekmadienį, dėl to, du bolidai stoja iš karto į kovą, be jokio pasiruošimo, testavimo, treniruočių – taip šansai laimėti nekokie. Bet bebendraujant ir beieskant išeities įsikiša Dariaus ir griežtu balsu pasako: bus taip: Jūs kraunatės daiktus, keliatės Lexusą, bei prigriebiate mano padangas (kuriuos buvo nupirktos dalyvavimui), as pasilieku čia ir ryte gavęs reikalingas dedales bandau susitarti su BMW ir jei optimistiškas planas pasitvirtins – “savo chodu” lekiu į Baltarusiją ir prisijungiu prie Jūsų (ka dir kada tai būtų). Žinoma šis planas buvo patvirtintas.

Susikrovę daiktus, pasikrovę Lexusą pajudame link Baltarusijos (yra apie 6 valandos ryto). Pasiekiame sieną (nusiteikia karingai, bet maloniai ir mandagiai, ir pasiruošę kariauti su Baltarusijos muitine, kad tik kuo mažiau mus užlaikytų mes įvažiuojame į Pasienį. Ir kaip nekeista pirmoji problemėlė iškyla dėl autobusiuko ir didelės priekabos dar ant Lietuvos punkto – mus pasienietis ramiu veidu kreipia I krovininių automobilių terminal ☹, tai būtų katastrofa, nes sėstume oi kaip ilgam. Bet šiaip ne taip pabendravę, parodę automobilį, paaiškinę situaciją ir pasakę jog pas mus visus bendra viza ir kad Fiat’as negali važiuoti atskirai nuo Voyager’io – prasimušame per Lietuvos sieną. Hmm.. pas visus keistos mintys, nes atsirado problemėlė jau ten kur mes tikrai jos nesitikėjom. Na kas buvo išsisprendė ir atstovėję eilutėje pasiekiame Baltarusijos Pasienio punktą. Va čia ir prasideda įdomumas (kaip visada, tik šį kartą ne ten kur mes tikėjomės :D) musu autobusiuko + priekabos sastato svoris viršija 6t, ko pasekoje norėdami įvažiuoti į Baltarusiją mes turėtume turėti tam skirtus leidimus :D. Na bet šios problemos sprendimą radame (žinoma viskas atsiliepia į laiką). Šiuo metu yra jau 13 valanda dienos, mes vis tvarkome popierius (dėl sastato problemos išspręstos) vyksta deklaracijų pildymai laikinam įvežimui padangoms, ratlankiams, Lexusui ir priekabai (guodžia tai kad viskas juda). Kolektyvas radęs ramesnę minute stengiasi numigti minute kita, nes mes juk jau nemiegojome apie 30 valandų ir artimiausia galimybė bus tik naktį pamiegoti, o tai bus dar maždaug už 12 valandų ☺.