Kas: EEDC pirmojo etapo dalyvių paradas

Kada: 2010 m. gegužės 15 d.

Kur: Minskas (priemiesčiai, centras)

Apie veiklą ir planus

Po varginančio “nieko neveikimo” Baltarusijos muitinėje, kalnų slidinėjimo kompleksą Logoisk miestelyje pasiekėme tik 16:45. Dalis ekipažo liko prie transporto nukėlinėti automobilio nuo priekabos, dalis nuėjo aiškintis kas vyks toliau. Kadangi jau ir taip buvo aišku, kad visas galimas treniruotes praleidome muitinėje buvome visiškai ramūs dėl vakaro – poilsis, maistas, alus. Juolab, kad ir per visą kelionę beveik nieko nevalgėme, o ir Timas visiškai nenorėjo važiuoti į paradą. Tiesa, grįžęs po parado jis jau nebesakė, kad net nenorėjo jame dalyvauti! :-)

Apie paradą

Dalyvių parke sutiktas charizmatiškas renginio organizatorius bei vedėjas ir geras DRIFTER.LT komandos draugas Aik Timui pasakė, kad jis neturi jokios galimybės likti Logoiske jeigu vienintelė priežastis “tingiu, nenoriu” – savaime suprantama tas pasakymas tikrai nebuvo liepiamaja nuosaka ištartas.

Pasitarėme su komanda ir aš priėmiau sprendimą sėsti į Timo mašiną ir lėkti kartu Minsko kryptimi – juk reikės kažkam papasakoti kaip viskas vyko ir parodyti šiek tiek vaizdinės medžiagos.

Automobiliai atsitiktine tvarka susirikiavo į koloną ir apie 17:30 val. buvo duotas startas. Jau pirmasis posūkis žadėjo tikrai gerus įspūdžius! Keliukas siauras, skirtas važiuoti dviems mašinoms.. kairys posūkis, vidinėje posūkio dalyje kažkoks BMW, išorinėje Timo Lexus slystantis šonu. BMW apžiūrėjome per savo mašinos priekinį stiklą :-)

Išvažiuojant į autostradą Timas atidavė pagarbą Tam kuriuo tiki ir pasakė: “Tu dar nežinai kur važiuoji.. atsargiai”. Pradėjus važiuoti dar kilo šiek tiek abejonių dėl technikos, dėl varžtų susukimo bet visos abejonės nepasitvirtino.

Autostradoje visi daugiau mažiau laikėsi taisyklių tuo padarydami kamštį tiems, kurie važiuoja kruiziniu 150-160 km/h greičiu (taip, kalbu ne apie parado dalyvius, kalbu apie Baltarusijos gyventojus su vietines ir sovietinės gamybos lengvaisiais bei gi krovininiais automobiliais kurie koloną lenkė kelkraščiu).

Pasiekus Minską koloną pradėjo lydėti du milicijos ekipažai. Vienam tikrai būtų sunku susitvarkyti. Įdomiausia man buvo tai, kad lydėjo tikrai žinodami, kad ne bobučių kolona važiuoja paskui juos ir mūsų spidometras važiuojant mieste neretai perkopdavo 100km/h ribą. Tiesiog stebėtina, kaip Baltarusijos milicija viską suorganizavo – visose gatvėse žalia šviesa (net Timas juokėsi – “varau per Minską 150 ir visur lydi žali šviesoforai ”), visi žiedai atitverti patrulinėmis mašinomis, visos sankryžos uždarytos – tik vienas didelis ir platus bei laisvas kelias visai pirmojo EEDC etapo dalyvių kolonai!

Kelkraščiuose stovėjo daug žmonių su fotoaparatais ir kameromis, mojavo dalyviams, ir akivaizdžiai džiaugėsi tuo ką mato!

Koloną tikrai papildė ne tik dalyviai bet ir tie…ir tos, kurie(ios) grįždami(os) po darbo namo atsitiktinai pateko…. Ir gerai!!!  Heh.. o kai kur net LABAI GERAI!!! 

Apie aikštę

Aikštę, kurioje buvo išrikiuoti visi kolonos dalyviai, pasiekėme apie 18:15 val. Ir iš karto buvome apspisti (nuo žodžio “apspito”) minios. Žmonės žiūrėjo, čiupinėjo, fotografavosi save, vaikus, žmonas, drauges ir t.t. Atmosfera ir čia buvo superinė 

Ai, apie kitą, labiausiai mūsų nužiūrinėjamą (ir Antoškės derinamą, be abejo) publikos dalį aš net nerašysiu. Visada buvo kalbama, kad gražiausios ir geriausios moterys – slavės! О да!

Aikštė buvo mūsų iki 19:00 val. Ir visi susėdę į automobilius pajudėjome atgal link Logoisk’o. Išvažiavimo metu žiūrovai gavo daug dūmų, padangų atplaišų ir besitaškančio vandens

Apie grįžimą

O čia jau prasidėjo ta dalis, kurios aš tikėjausi mažiausiai, bet ji paliko didžiausia YSPŪDYY. Milicija važiavo atitrūkus nuo kolonos apie 100-200 metrų. Taip gavosi, kad į kolonos priekį išlindome pirmieji – mes su Timu vidurinėje juostoje, ir AFI su Vika trečioje. Šiek tiek vėliau pirmoje juostoje prisijungė Toyota Supra.

Padarę keletą posūkių Minske išsukome į magistralę vedančia laikinųjų namų link. Milicija užkirto kelią atvažiuojantiems ir po šio veiksmo liko mums už nugaros. Juokdamasis Timui išrėkiau (o Lexus’e nerėkiant nesibendrauja) “šeeeęęęęrrrkkk!!!”. Taip ir buvo. Šėrė. Kaip vėliau paaiškėjo – visi prietaisai rodantys apsukas ir greitį rodė… neaišku ką rodė. Bet apie tai vėliau.

AFI kažkur pakeliui sustojo apsipirkti, mes numynėm (aha, o kaip kitaip tai pavadinti?) tolyn link Logoisk’o kartu su minėtąja Supra bei iš kažkur atsiradusiu geltonai-juodu turbininiu BMW E30. Lėkėm. Spidometras nerodė daugiau 170-180. Ne tai, kad skalės neužteko, jis tiesiog nerodė daugiau. Bet apie tai irgi šiek tiek vėliau.

Supra buvo galingesnė – atitrūko. BMW gi liko už nugaros.

Pakeliui greitį matavo du milicijos ekipažai. Vienas jų išmatavęs iškart sėdo į mašiną, bet, matyt, išsiaiškino, kad viskas suderinta – net nepajudėjo iš vietos (gal neužsikūrė?). Artėjant prie Logoisk’o Timas net suabejojo ar dar nepralėkėme posūkio, nes važiuojant iš Kauno toje vietoje pylė lietus ir buvo neįmanoma matyti ar aplinka ta pati ar ne.

Paskutinis nuvažiavimas nuo autostrados buvo išimtas šonu, paskutinis nusukimas link slidinėjimo bazės – irgi. Grįžome pasikrovę EMOCIJŲ  Be abejo po to sekė aptarimas, nes visgi mūsų trys ekipažai nuo likusios kolonos atitrūko apie 15 minučių per tuos 40 kilometrų. Supros vairuotojas (jo mašina buvo greitesnė) pasidžiaugė, kad važiavo 260 km/h, BMW vairuotojas (o jo mašina buvo lėtesnė už Lexus) jam paantrino, sakydamas, kad daugiau 240 km/h išspausti nepavyko. Tai ką reiškė mūsų spidometre 170-180?..

Tekstas ir nuotraukos - G. Matulaičio

www.matulaitis.lt

Dėkojame: helvina.lt vimota.lt wateam.lt autoplius.lt